Pasirinkti kalbą

Maršrutas

Apie šį projektą

Daugiau informacijos netrukus.

Choralinė sinagoga (2021 m.)

Vilniaus choralinė sinagoga

Element 340
Plačioji g.7, Vilnius, Lietuva
00:00
00:00
  • 00:00

Nors kažkada Vilniuje buvo daugiau kaip 100 sinagogų, šiandien Choralinė sinagoga yra vieninteliai veikiantys žydų maldos namai. Pasiūlymas pastatyti sinagogą sutapo su XIX a. pirmoje pusėje buvusiu Haskala judėjimu – tai žydų Apšvietos laikotarpio apogėjus. Iki 1846 m. Haskala pasekėjams pavyko užtikrinti, kad būtų suteiktas žemės plotas statyboms . 1903 m. statybos jau buvo baigtos.

XX a. pirmoje pusėje šis romaninio – maurų stiliaus pastatas buvo religinio gyvenimo centras tūkstančiams Vilniaus žydų . Nacių okupacijos metais dauguma kitų Vilniaus sinagogų buvo visiškai arba iš dalies sugriautos. Prasidėjus II Pasauliniam karui sinagogą pavertė į metalo fabriką. Staklių vibracija padarė statiniui didelę žalą.

Ranana Malkhanova, kuriai pavyko išgyventi holokaustą, 2005 m. savo interviu Centropai pasakojo, kaip jos dėdės iš Jungtinių Valstijų siųsdavo po karo maisto ir kitų prekių:

Jie kažkaip sužinojo, kad mes likome gyvos, bet nežinojo kur gyvename ir nusprendė siųsti siuntinius Vilniaus sinagogos adresu. Daug žmonių tuo metu taip darė. Sinagoga buvo tarsi informacijos centras. Niekas nebandė mūsų ieškoti, nors beveik visi išgyvenę Vilniaus žydai pažinojo vienas kitą. Kažkas pasisavino mūsų siuntinius ir mes jų negavome. Sinagoga jautė pareigą mums atlyginti už dingusius siuntinius. Jie davė mums 40 numerio batus, nors aš nešiojau 35 dydį, dar papildomai kelias mėlynas striukes, iš kurių mama pasiuvo man žieminį paltą. Nuo tada mes pradėjome reguliariai gauti siuntinius iš giminaičių.

2010 m. sinagoga buvo restauruota ir vėl atidaryta. Tam buvo panaudotos kelių tarptautinių organizacijų ir vietos žydų bendruomenės lėšos. Dabar joje reguliariai vyksta pamaldos.

Buvusi Geto kalinė Fania Brancovskaja prisimena, koks svarbus buvo judaizmas ir religinis gyvenimas jos šeimai, ypač seneliams ir kaip šios vertybės pradėjo pamažu nykti Sovietų valdžios metais.

Mano seneliai buvo nuosaikiai religingi. Jie laikėsi tradicijų, auklėjo mus pagal jas ir neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Mano tėvai tuokėsi sinagogoje po chupa ir turėjo tradicines žydiškas vestuves. Tuo metu žydų šeimose negalėjo būti kitaip. Mūsų šeima šventė žydiškas šventes ir lankėsi sinagogoje. Žmonės auklėjo vaikus gerbti tradicijas. Tačiau vaikai jau buvo naujoji karta, augusi I Pasaulinio karo ir 1917 metų Rusijos revoliucijos laikais. Dėl sovietų valdžios, kuri smerkė religiją, tos kartos vaikai tapo ateistais.

Skaitykite daugiau