Po Vilniaus Gaono, daktaras Cemachas Šabadas yra antra žymiausia asmenybė Vilniaus žydų bendruomenėje. Dar žinomas kaip „Daktaras Aiskauda“. Jis gimė 1864 m., mokėsi ir baigė Maskvos universitetą. Vėliau, 1891 m., persikėlė gyventi į Tombovo apskritį Rusijoje, kad padėtų kovoti su choleros protrūkiu. Jis tapo labai žymiu gydytoju visame regione, kadangi padėdavo ir gydydavo visus žmones, žydus ir ne žydus, taip pat ir tuos, kurie negalėdavo jam sumokėti. Vaikai ,ypač mėgo daktarą, nes vietoje vaistų jis duodavo jiems pieno ir sausainių, nuo ko jie ir pasveikdavo. Ir, nors jis nebuvo veterinarijos gydytojas, daug vaikų atnešdavo daktarui savo negaluojančius augintinius, o jis, kiek galėdavo, mėgindavo jiems padėti. Be to, kad buvo gydytojas, Dr. Šabadas taip pat buvo aktyvus politikoje ir socialinėje veikloje: 1928 m. buvo Antrosios Lenkijos Respublikos Senato narys. Taip pat tapo svarbiu politiniu žydų lyderiu, vienu iš YIVO – žydų mokslinių tyrimų instituto, veikiančio ir šiandien – įkūrėju bei organizacijos vice prezidentu.
1935 m. Vilniuje po Dr. Šabado mirties visos žydų parduotuvės, organizacijos ir bankai buvo uždaryti ir beveik 30 000 žmonių atėjo į jo laidotuves. Jis buvo palaidotas Užupio kapinėse, kurios Sovietų okupacijos metais buvo sunaikintos. Vėliau jo palaikai buvo perlaidoti veikiančiose Šeškinės žydų kapinėse.
2007 m. buvo pastatytas paminklas Dr. Šabadui atminti. Paminklas stovi priešais jo įkurtą vaikų sanatoriją. Dėl jo įsipareigojimo sergantiems vaikams ir noro jiems padėti, prie paminklo užrašyta: „Daktaras Cemachas Šabadas – puikus vaikų draugas“.
© 2022 Centropa ir projekto partneriai. Visos teisės saugomos.
Privatumo politika / Slapukų parinktys / Teisinė informacija ir nuotraukų kreditai